Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sektorius vartotojams siūlo vis daugiau ir įvairesnių paslaugų. Viena labiausiai besiplečiančių paslaugų – užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, kurias Lietuvos teritorijoje teikia tiek Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priskirtini subjektai (zmonescinema.lt, teliaplay.lt, kinofondas.lt bei kiti), o taip pat ir užsienio valstybių jurisdikcijoms priskirtini didžiąsias platformas valdantys subjektai (Netflix, Amazon Prime, Apple TV bei kiti). Dažnai pačiam paslaugos teikėjui, teikiančiam audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, yra sudėtinga nustatyti ar paslaugos laikytinos užsakomosiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis ir kokios pareigos tokiam paslaugų teikėjui iš to kyla.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos radijo ir televizijos komisija parengė gaires, remiantis kuriomis, būtų galima nustatyti ar teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos. Gairės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas), taip pat 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau - Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva 2010/13/ES) bei 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau - Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva 2018/1808).

Vis tik, svarbu pažymėti, kad šios gairės neturi teisinio privalomumo, o pateikia bendrus požymius, kuriuos pritaikius konkrečiai situacijai, būtų galima spręsti, ar audiovizualinės žiniasklaidos paslauga laikytina užsakomąja. Tačiau taip pat svarbu šiuos požymius pritaikyti ne tiesiogiai, o  taikyti ir protingumo kriterijų – tik tokiu būdu bus pasiektas geriausias rezultatas.

Kokia paslauga laikoma užsakomąja audiovizualinės žiniasklaidos paslauga?

Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalimi bei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 2018/1808 1 straipsnio 1 dalies g punktu, kuriuose įtvirtinta užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos sąvoka, ji turi atitikti šiuos požymius:

1. Užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga yra nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 66 dalyje numatyta, jog televizijos programų transliavimas – tai linijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga. Pagrindinė skirtis tarp linijinių ir nelinijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų yra tai, kas nusprendžia kada konkreti programa yra perduodama ir ar egzistuoja tvarkaraštis; televizijos programų transliavimo (t. y. linijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos) atveju dėl programos ir jos perdavimo laiko sprendžia televizijos programų transliuotojas ir tai pažymi televizijos programų tvarkaraštyje, o užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos (t. y. nelinijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos) atveju dėl konkrečios programos žiūrėjimo bei laiko, kada programa bus žiūrima sprendžia pats vartotojas, įvertinęs užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo siūlomą programų katalogą. Užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, kaip nelinijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos  pagrindiniai bruožai yra atskleidžiami ir per toliau aptariamus požymius.

2. Užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas.

Kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga yra viena iš audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų rūšių. Taigi, visi bendri požymiai, kurie yra priskiriami audiovizualinės žiniasklaidos paslaugai, turi būti taikomi ir užsakomajai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugai. Tai reiškia, jog nustatant, ar paslauga yra užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga turi būti įvertinta:

• Ar   konkrečios paslaugos teikėjui yra taikoma redakcinė atsakomybė?
• Ar teikiant šią paslaugą yra vykdoma ūkinė komercinė veikla (t. y. ar ši veikla yra įregistruota, ar iš jos yra gaunamos pajamos ir pan.)? Ar už šią paslaugą yra mokamas užmokestis? Atkreipiamas dėmesys, jog užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga paprastai yra teikiama už tam tikrą užmokestį ir atlikus tam tikrus prisijungimo veiksmus. Kitaip tariant, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas paprastai gauna finansinę naudą iš tokios veiklos.  
• Ar paslaugos yra teikiamos (programos perduodamos) elektroninių ryšių tinklais?
• Ar programos perduodamos informavimo, pramogų ar švietimo tikslais?

3. Užsakomosios audiovizualinės paslaugos pagrindinė paskirtis – programų žiūrėjimas.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje numatyta, jog programa – tai savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų ir (arba) judančių vaizdų visuma, sudaranti atskirą paslaugų teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą, nepriklausomai nuo jo trukmės (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus dramos kūrinys, anonsas, pokalbių programa, žinių programa ir kt.).

Aiškinant programą, kaip užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos pagrindinę teikiamą paslaugą svarbu pažymėti, jog ji visų pirma turėtų būti suprantama kaip audiovizualinė paslauga (t. y. tik garsinė paslauga, tokia kaip pvz. radijo programų įrašų teikimas nebus laikoma užsakomąja audiovizualine paslauga). Todėl tokia programa iš esmės turi būti tokia pati, kaip ir televizijos programų atveju.

Svarbu nustatyti ir tai, ar tokių programų žiūrėjimas/teikimas vartotojui yra pagrindinė užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos paskirtis. Galimos situacijos, kai subjektas savo platformoje siūlo programų žiūrėjimą kaip vieną iš daugelio kitų paslaugų – tokiu atveju vertinama ar tai yra pagrindinė paskirtis, ar tik kitas paslaugas papildantis elementas. Tokiais atvejais turi būti įvertinta:

• Koks turinys yra pateikiamas pirmiausiai, subjektui teikiant turinį informavimo, pramogų ar švietimo tikslais vartotojui (t. y. ar pirmiausia yra siūloma rašytinė informacija (pvz. straipsnis) ar programos)?
• Ar programų teikimas yra labiau pagalbinio, papildančio pobūdžio elementas prie visų subjekto siūlomų paslaugų?
• Ar yra užtikrintas siūlomų teikti programų matomumas, visų pirma atsižvelgiant į platformos struktūrą, išdėstymą?
• Ar programų rodymas yra esminis subjekto teikiamos paslaugos elementas? Pvz. ar programų žiūrėjimas yra pagrindinė galima gauti nauda, užsiprenumeravus subjekto teikiamą turinį? 

4. Programas galima žiūrėti vartotojo pasirinktu laiku ir individualiu prašymu.

Šis požymis yra pagrindinis, atskiriantis užsakomąją audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą nuo televizijos programų transliavimo paslaugos. Tai reiškia, jog vartotojui yra suteikta galimybė pačiam nuspręsti kurią programą ir kuriuo metu žiūrėti. Vertinant šio požymio buvimą, atsižvelgiama:

• Ar įgyvendintos priemonės, suteikiančios galimybę vartotojui pačiam pasirinkti programą ir laiką, kada ji būtų žiūrima?

5. Žiūrimas programas vartotojas išsirenka iš užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo siūlomo katalogo.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje numatyta, jog programų katalogu yra laikomas užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytas siūlomų programų sąrašas. Svarbu atkreipti dėmesį, jog per katalogo sąvoką, atskleidžiama ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjų redakcinės atsakomybės esmė (apimtis), kadangi būtent paslaugos teikėjas yra atsakingas už tai, kad kataloge siūlomos programos atitiktų teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Todėl svarbu išsiaiškinti:

• Ar platformoje siūlomas programų sąrašas yra pateiktas atskiroje „sekcijoje“, galimai sugrupuotas pagal tam tikrus žanrus?

Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos atveju galima pastebėti, jog taip pat yra pateikiamas siūlomo turinio katalogas, tačiau šį turinį yra įkėlę dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojai, todėl dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas redakcinės atsakomybės šiuo atžvilgiu neturi.

Svarbu paminėti ir tai, kad užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos  paslaugų teikėjai turi būti įsisteigę Lietuvoje ar jiems priskirtina Lietuvos jurisdikcija kitais pagrindais – tik tokiu atveju jiems bus taikomi Lietuvos paslaugų teikėjams priskirtini reikalavimai. Kitu atveju, kai paslaugos yra prieinamos Lietuvos vartotojams, tačiau paslaugų teikėjas yra įsisteigęs kitoje valstybėje – jam taikomi tos valstybės, kurios jurisdikcijai jis yra priskirtinas taikomi reikalavimai.

Apibendrinant, galima išskirti šiuos  užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos  paslaugų požymius:

1. Užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga yra nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, kurios teikėjui yra taikoma redakcinė atsakomybė.
2. Užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga paprastai yra teikiama už tam tikrą užmokestį ir atlikus tam tikrus prisijungimo veiksmus.
3. Užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos pagrindinė paskirtis – programų žiūrėjimas.
4. Programas galima žiūrėti vartotojo pasirinktu laiku ir individualiu prašymu.
5. Žiūrimas programas vartotojas išsirenka iš užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo siūlomo katalogo.

Tipinis užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos pavyzdys

Telia play (https://www.teliaplay.lt/)

Telia play platformoje siūloma bet kuriuo metu žiūrėti televizijos programas bei filmus (programas), pasitelkus turimą įrenginį - telefoną, kompiuterį, planšetę. Telia play galima žiūrėti televizijos programas realiu laiku, pagal televizijos programų tvarkaraščio sudarytą tvarkaraštį, taigi, teikiama linijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga. Tačiau taip pat yra siūlomas ir programų katalogas, pateikiami „Mediateka“ bei „Filmų nuoma“ skiltyse, iš kurių vartotojas išsirinkęs norimas programas, jas gali žiūrėti jam patogiu laiku, taigi, teikiamos ir nelinijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos. Užsakomosiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis šiuo atveju laikomos tik nelinijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos.

Telia play užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas turi kontrolę, parenkant filmus ar kitas programas, kurias siūlo pagal katalogą vartotojui žiūrėti, taigi, šiam paslaugų teikėjui yra taikoma redakcinė atsakomybė. Teikiant šią paslaugą yra vykdoma ūkinė komercinė veikla: paslaugos teikėjas yra juridinis asmuo Telia Lietuva, AB, programas siūloma žiūrėti už tam tikrą mokestį (1 pavyzdys) ar prisijungus prie savo paskyros, už kurią taip pat yra mokamas mėnesinis mokestis (2 pavyzdys).    

1 pavyzdys

2 pavyzdys

Kaip ir minėta, programas galima žiūrėti per skirtingus įrenginius, turinčius prieigą prie interneto, taigi, paslaugos yra perduodamos elektroninių ryšių tinklais, o programų perdavimo tikslus galima priskirti pramogų tikslams. Todėl aišku, jog šios užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas.

Galima pastebėti, jog tituliniame Telia play puslapyje yra pateikiama informacija apie tai, kokius filmus, serialus, laidas (programas) galima žiūrėti per šią platformą (3 pavyzdys). Taigi, programų teikimas yra pagrindinė šios platformos funkcija, kadangi apie tai ir pateikiama informacija visame tinklapyje: instrukcijos, kaip prisijungti, programų sąrašas kataloge, užmokestis už pasirinktas žiūrėti programas. Pagal tinklapio funkcionalumus ir išdėstymą užtikrinta, jog teikiamos programos būtų matomos. Įvertinus visas aplinkybes galima teigti, jog platformos Telia play pagrindinė paskirtis yra programų žiūrėjimas.

3 pavyzdys

Telia play platformoje pateikiamas galimų žiūrėti programų katalogas iš kurio vartotojas gali pasirinkti, kurią programą ir kuriuo metu jis nori žiūrėti. Katalogas pateiktas dvejose skiltyse – „Mediatekoje“, iš kurios galima išsirinkti, kurį jau parodytą ir išsaugotą programos įrašą žiūrėti bei „Filmų nuoma“, kurioje pateikiamas galimų pasirinkti iš atskirų kategorijų filmų (Holivudo, Lietuviškų filmų ir kt.) sąrašas. Iš katalogo išsirinkus programą ją galima žiūrėti norimu laiku.

Telia play teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos konkuruoja dėl tos pačios auditorijos, kaip ir televizijos programų transliavimo paslaugos, kadangi teikiamas tokio paties pobūdžio turinys. O dėl to vartotojas gali tikėtis, kad kaip ir televizijos programų transliavimo atveju, jis turi būti prižiūrimas. Taigi, šiuo atveju nekyla abejonių jog Telia play platformoje siūlomos paslaugos yra laikytinos užsakomosiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis.