1. Kas yra Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK)?

LRTK – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. LRTK dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų klausimais. LRTK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma ir nešališka, vadovaujasi žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, vartotojų apsaugos, prieinamumo, nediskriminavimo, tinkamo vidaus rinkos veikimo ir sąžiningos konkurencijos skatinimo principais.

2. Kas sudaro LRTK? Kas gali būti LRTK nariu?

Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog LRTK sudaro 11 narių: du narius skiria Respublikos Prezidentas, tris narius (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Kultūros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija.

LRTK nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse. LRTK nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. LRTK nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. LRTK nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje LRTK nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai, juos skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, LRTK administracijos darbuotojai. LRTK pirmininkas, jo pavaduotojas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, nesusijusią su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais ir (ar) jų dalyviais.

LRTK nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, yra susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais arba yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai. Politinių partijų nariai, paskirti į LRTK, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos LRTK pabaigos.

3. Kaip LRTK priimami sprendimai?

LRTK sprendimai gali būti priimami LRTK posėdžio ar pasitarimo metu. Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog LRTK sprendimai yra priimami atviru balsavimu paprasta visų LRTK narių balsų dauguma, išskyrus toliau nurodytus atvejus, kai sprendimai priimami ne mažesne kaip 2/3 visų LRTK narių balsų dauguma:

• Sprendimai išduoti licenciją, atsisakyti išduoti,
• Sprendimai dėl Administracinių nusižengimų kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo,
• Sprendimai dėl konkursų sąlygų ir rezultatų,
• Sprendimai dėl licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo.

4. Kaip dažnai LRTK vyksta posėdžiai ir kas juose gali dalyvauti?

Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia LRTK pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 LRTK narių prašymu. LRTK posėdžiai yra vieši, taigi, juose gali dalyvauti bet kuris suinteresuotas asmuo. LRTK posėdis ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių LRTK narių balsų dauguma gali būti paskelbtas uždaru, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.

5. Kaip LRTK organizuojamas darbas?

Kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 15 dalyje – LRTK veiklą užtikrina LRTK administracija. LRTK administracijai vadovauja LRTK pirmininkas. LRTK pirmininkas administracijos veiklą organizuoja pagal LRTK nuostatus. LRTK veiklos forma – posėdžiai, pasitarimai.

6. Kokiais atvejais sprendimai priimami LRTK pasitarimo metu?

LRTK posėdžių ir pasitarimų organizavimo tvarka nustatyta LRTK darbo reglamente (toliau – Reglamentas). Reglamento 61 punkte numatyta, jog LRTK pirmininkas LRTK pasitarimus organizuoja savo nuožiūra pasirinktu dažnumu, atsižvelgdamas į svarstytinų klausimų kiekį, aktualumą ir svarbumą. 93 Reglamento punkte numatyta, jog LRTK pasitarime gali priimti bendro pobūdžio LRTK sprendimus, išskyrus LRTK sprendimus, numatytus Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 13 dalyje, kurie priimami tik LRTK posėdyje. LRTK pasitarime sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta visų LRTK narių balsų dauguma. Svarbu paminėti, jog pasitarimai yra uždari, nebent LRTK nusprendžia kitaip. Taigi, LRTK pasitarime, pirmininko nuožiūra, atsižvelgus į klausimų kiekį, aktualumą gali būti priimami visi sprendimai, išskyrus toliau nurodytus atvejus, kai sprendimai priimami ne mažesne kaip 2/3 visų LRTK narių balsų dauguma LRTK posėdžio metu:

• Sprendimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti,
• Sprendimai dėl Administracinių nusižengimų kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo,
• Sprendimai dėl konkursų sąlygų ir rezultatų,
• Sprendimai dėl licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo.

7. Kokia radijo, televizijos programų transliavimo veikla yra licencijuojama?

Lietuvos Respublikoje licencijuojama ši radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla:

1. radijo programų transliavimas per antžeminę radijo stotį ar tokių stočių tinklą;

2. televizijos programų transliavimas per antžeminę televizijos stotį ar tokių stočių tinklą;

3. televizijos programų transliavimas kabelinės televizijos tinklais;

4. televizijos programų transliavimas mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklais;

5. televizijos programų transliavimas elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir (ar) programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, išskyrus televizijos programų transliavimą per informacinės visuomenės informavimo priemones (interneto svetaines, tinklalapius) ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformas;

6. televizijos programų transliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus).

8. Kas gali vykdyti radijo, televizijos programų transliavimo veiklą Lietuvos Respublikoje?

Transliavimo licencijos išduodamos tik Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, jeigu nėra Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant LRTK privalo atsisakyti išduoti transliavimo licenciją.

9. Kaip pradėti radijo, televizijos programos transliavimo veiklą?

Lietuvos Respublikoje verstis licencijuojama radijo, televizijos programų transliavimo veikla leidžiama tik Visuomenės informavimo įstatymo, Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281, nustatyta tvarka gavus transliavimo licenciją. Transliavimo licencijos išduodamos neterminuotam laikui. Transliavimo licencijų sąlygos yra viešos. Transliavimo licencijas Visuomenės informavimo įstatymo, Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda LRTK. Transliavimo licencijos išduodamos konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai transliavimo licencijos išduodamos be konkurso:

• mokslo ir studijų institucijoms arba švietimo įstaigoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti iki 20 W galios antžeminėmis radijo ir (ar) televizijos stotimis;
• televizijos programoms transliuoti kabelinės televizijos tinklais;
• televizijos programoms transliuoti elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir (ar) programų transliavimas ir (ar) retransliavimas;
• televizijos programoms transliuoti per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus);
• kitais atvejais, kai tai numatyta Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane.

LRTK konkursus transliavimo licencijai gauti skelbia:

• kai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba pateikia LRTK informaciją apie sukoordinuotus Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytus radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo, retransliuojamo turinio licencijoms išduoti;
• savo iniciatyva arba suinteresuotų asmenų prašymu, kai radijo, televizijos programoms transliuoti nėra būtini Plane numatyti radijo dažniai (kanalai). 

LRTK sprendimai dėl konkursų paskelbimo viešinami LRTK interneto svetainėje https://www.rtk.lt/lt/atviri-duomenys/konkursai.

10. Kaip gauti radijo, televizijos programos transliavimo licenciją?

Asmenys, norintys gauti transliavimo licenciją, privalo pateikti LRTK paraišką. Paraiškos ir jos pateikimo reikalavimai nustatyti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse.

11. Mokesčiai, kuriuos reikia mokėti pradedant radijo, televizijos programų transliavimo veiklą ir mokesčiai, kuriuos reikia mokėti jau vykdant radijo, televizijos programų transliavimo veiklą.

Už transliavimo licencijos išdavimą, pakeitimą, patikslinimą mokama valstybės rinkliava, nustatyta Konkrečių valstybės rinkliavų dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, į valstybės biudžetą.

Konkrečių valstybės rinkliavų dydžių sąrašo 3.151 punkte nustatyta tokia valstybės rinkliava:

• už transliavimo licencijos išdavimą konkurso būdu – 521 euras;
• už transliavimo licencijos išdavimą be konkurso – 144 eurai;
• už transliavimo licencijos pakeitimą, patikslinimą – 28 eurai.

Rinkliavą už transliavimo licencijos išdavimą į valstybės biudžetą turi sumokėti tik konkurso laimėtojas arba asmuo, kuriam transliavimo licencija išduota be konkurso. Rinkliava mokama į valstybės biudžetą, mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą – įmokos kodas 5710 (už kitų institucijų atliekamas paslaugas, įskaitomas į valstybės biudžetą).

Radijo, televizijos programų transliuotojai, sumokėję valstybės rinkliavą, privalo LRTK pateikti dokumentą, įrodantį šios įmokos sumokėjimą. 

Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, privalo mokėti 0,8 procento dydžio įmokas LRTK veiklai finansuoti nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu. Šios įmokos mokamos į LRTK, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą Nr. LT52 4040 0636 1000 2325.

Radijo ir televizijos programų transliuotojai privalo mokėti metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą (toliau – Metinė įmoka) Visuomenės informavimo etikos asociacijos veiklai finansuoti. Metinės įmokos dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašas.

12. Ar galima laikinai sustabdyti licencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo veiklos vykdymą?

Licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti LRTK apie numatomą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklos nutraukimą. Licencijos turėtojas, gavęs LRTK sutikimą, gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, sustabdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą.

13. Ar galima keisti LRTK išduotoje transliavimo licencijoje nustatytas veiklos sąlygas? Kokius veiksmus reikia atlikti?

Transliavimo ir retransliuojamo turinio licencijų sąlygų keitimo tvarka nustatyta Transliavimo ir retransliuojamo turinio licencijų sąlygų keitimo tvarkos apraše, patvirtintame LRTK 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. KS-101.

Transliavimo licencijos turėtojas, norėdamas pakeisti licencijos sąlygas, turi pateikti LRTK motyvuotą prašymą, kuriame turi būti nurodyta:

1. prašomos pakeisti licencijos numeris;

2. licencijos sąlygų keitimo motyvai;

3. licencijos sąlygos, kurias prašoma pakeisti;

4. licencijos sąlygos, į kurias prašoma pakeisti galiojančias licencijos sąlygas. Jeigu licencijos turėtojas prašo pakeisti radijo ar televizijos programos sandarą ir turinį, jis turi pateikti:

4.1. nacionalinės radijo ar televizijos programos transliuotojas – radijo programos klausytojų ar televizijos programos žiūrovų auditorijos sociologinio (reprezentatyvaus) tyrimo duomenis, regioninis programų transliuotojas ar vietinės radijo ir (ar) regioninės programos transliuotojas savo ar kitų asmenų atliktų sociologinių apklausų duomenis ir (ar) kitus turimus duomenis apie radijo programos klausytojų ar televizijos programos žiūrovų auditoriją;

4.2. savo ar kitų asmenų atliktą poveikio, kaip radijo ar televizijos programos sandaros ir turinio pakeitimai paveiks radijo programos klausytojų ar televizijos programos žiūrovų auditoriją, įvertinimą.

5. Prie motyvuoto prašymo dėl licencijos sąlygų pakeitimo turi būti pridėti dokumentai (jei tokie yra), pagrindžiantys licencijos sąlygų keitimo motyvus (pavyzdžiui, verslo planas, audituotas įmonės balansas, sutartys ir pan.).

14. Kas gali vykdyti nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo veiklą?

Nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklos vykdymo sąlygas nustato Visuomenės informavimo įstatymas, Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklės, Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas LRTK 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. KS-167. Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla leidžiama tik Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešus apie tai LRTK.

Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla leidžiama tik Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, jeigu nėra Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant LRTK privalo uždrausti Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla.

15. Kaip pateikti LRTK pranešimą apie nelicencijuojamo radijo, televizijos programos transliavimo pradžią?

Asmenys, norintys pateikti pranešimą apie nelicencijuojamos radijo, televizijos programos transliavimo veiklos pradžią turi vadovautis Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytais reikalavimais. Asmenys, prieš pradėdami vykdyti nelicencijuojamą radijo, televizijos programų  transliavimo veiklą pateikia LRTK Pranešimą apie nelicencijuojamos radijo arba televizijos programos transliavimo veiklos pradžią (Aprašo 1 ir 2 priedai) arba elektroniniu būdu per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS). Apie kiekvienos numatomos transliuoti radijo, televizijos programos veiklos pradžią asmenys privalo pateikti atskirą Pranešimą (1 priedas, 2 priedas). Kartu su pranešimu LRTK turi būti pateiktos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos pranešėjo steigimo dokumentų (steigimo sutartis (aktas), įstatai (nuostatai), registravimo pažymėjimas) kopijos arba įgalioto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (jeigu pranešėjas fizinis asmuo) kopija, taip pat Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių priede nurodyta užpildyta Pranešėjo deklaracija. Verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, pranešėjai gali kitą dieną nuo pranešimo pateikimo LRTK dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo LRTK diena.

16. Mokesčiai, kuriuos reikia mokėti vykdant nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo veiklą.

Radijo ir televizijos programų transliuotojai, gaunantys pajamų iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, privalo mokėti 0,8 procento dydžio įmokas LRTK veiklai finansuoti nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu. Šios įmokos mokamos į LRTK, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą Nr. LT52 4040 0636 1000 2325.

Radijo ir televizijos programų transliuotojai privalo mokėti metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą (toliau – Metinė įmoka) Visuomenės informavimo etikos asociacijos veiklai finansuoti. Metinės įmokos dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato  Metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašas.

17. Ar privaloma informuoti LRTK apie informacijos pateiktos pranešime apie nelicencijuojamo radijo, televizijos programos transliavimo pradžią pasikeitimus?

Asmenys privalo informuoti LRTK apie pranešimuose apie nelicencijuojamo radijo, televizijos programos transliavimo pradžią, Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7, 8 prieduose ir (ar) LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemoje (DTIS) pateiktų duomenų pasikeitimus raštu (užpildydami tik atitinkamus Aprašo 7, 8 prieduose nurodytus punktus) arba per DTIS (pakeisdami atitinkamą informaciją formose) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų dienos.

Asmenys privalo pateikti LRTK informaciją apie asmens valdymo organų ir jų narių ir (ar) dalyvių, jų duomenų pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų dienos (pateikiant informaciją, nurodytą Aprašo 16 ir (ar) 17 prieduose, arba per DTIS užpildant formas „Veiklos vykdytojo dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.)“ ir (ar) „Veiklos vykdytojo valdymo organai, nariai“.

Asmenys privalo raštu arba, esant galimybei, per DTIS informuoti LRTK apie asmens steigimo dokumentų, teisinės formos, buveinės adreso ir (ar) pavadinimo, įgalioto atstovo ir (ar) informacijos apie įgaliotą atstovą, adreso korespondencijai, elektroninio pašto adreso, interneto svetainės adreso ir telefono numerio pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų dienos ir pateikti LRTK pakeistų dokumentų kopijas.

18. Ar galima laikinai sustabdyti nelicencijuojamos radijo, televizijos programos transliavimo veiklos vykdymą?

Nei Visuomenės informavimo įstatymo  nuostatos dėl nelicencijuojamos radijo ir televizijos programų veiklos reguliavimo, nei Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo nuostatos nenumato galimybės laikinai sustabdyti nelicencijuojamos radijo, televizijos programos transliavimo veiklos vykdymą ir pranešimų apie nelicencijuojamą veiklą galiojimo.

19. Kaip informuoti LRTK apie nelicencijuojamo radijo, televizijos programos transliavimo nutraukimą?

Asmuo, prieš nutraukdamas nelicencijuojamą veiklą, privalo apie tai pranešti LRTK raštu (užpildydamas atitinkamą informaciją, pateiktą Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 7, 8 prieduose) arba per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS) (užpildydamas konkrečios veiklos formos atitinkamą punktą), nurodydamas veiklos pabaigos datą.

20. Kas gali vykdyti radijo, televizijos programų retransliavimo veiklą Lietuvos Respublikoje?

Retransliuojamo turinio licencijos išduodamos tik Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, jeigu nėra Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant LRTK privalo atsisakyti išduoti retransliuojamo turinio licenciją.

21. Kaip pradėti radijo, televizijos programų retransliavimą?

Lietuvos Respublikoje verstis licencijuojama radijo, televizijos programų retransliavimo veikla, naudojant radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane (toliau – Planas) numatytus radijo dažnius (kanalus), leidžiama tik Visuomenės informavimo įstatymo, Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka gavus retransliuojamo turinio  licenciją. Retransliuojamo turinio licencijos išduodamos neterminuotam laikui. Retransliuojamo turinio licencijų sąlygos yra viešos. Retransliuojamo turinio licencijas Visuomenės informavimo įstatymo, Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda LRTK. Retransliuojamo turinio licencijos išduodamos konkurso būdu.

22. Kaip gauti radijo, televizijos programų retransliuojamo turinio licenciją?

Asmenys, norintys gauti retransliuojamo turinio licenciją, privalo pateikti LRTK paraišką. Paraiškos ir jos pateikimo reikalavimai nustatyti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse.

23. Kokius mokesčius privalo mokėti retransliuojamo turinio licencijos turėtojas?

Už retransliuojamo turinio licencijos išdavimą, pakeitimą, patikslinimą mokama valstybės rinkliava, nustatyta Konkrečių valstybės rinkliavų dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, į valstybės biudžetą.

Konkrečių valstybės rinkliavų dydžių sąrašo 3.151 punkte nustatyta tokia valstybės rinkliava:

• už retransliuojamo turinio licencijos išdavimą konkurso būdu – 521 euras;
• už retransliuojamo turinio licencijos pakeitimą, patikslinimą – 28 eurai.

Mokestį už retransliuojamo turinio licencijos išdavimą į valstybės biudžetą turi sumokėti tik konkurso laimėtojas. Rinkliava mokama į valstybės biudžetą, mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą – įmokos kodas 5710 (už kitų institucijų atliekamas paslaugas, įskaitomas į valstybės biudžetą).

Radijo, televizijos programų retransliuotojai, sumokėję valstybės rinkliavą, privalo LRTK pateikti dokumentą, įrodantį šios įmokos sumokėjimą. 

Radijo ir (ar) televizijos programų retransliuotojai, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo, privalo mokėti 0,8 procento dydžio įmokas LRTK veiklai finansuoti nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimu. Šios įmokos mokamos į LRTK, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą Nr. LT52 4040 0636 1000 2325.

Radijo ir televizijos programų retransliuotojai privalo mokėti metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veiklą (toliau – Metinė įmoka) Visuomenės informavimo etikos asociacijos veiklai finansuoti. Metinės įmokos dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato  Metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašas.

24. Ar galima keisti LRTK išduotoje retransliuojamo turinio licencijoje nustatytas veiklos sąlygas? Kokius veiksmus reikia atlikti?

Retransliuojamo turinio licencijų sąlygų keitimo tvarka nustatyta Transliavimo ir retransliuojamo turinio licencijų sąlygų keitimo tvarkos apraše. Retransliuojamo turinio licencijos turėtojas, norėdamas pakeisti licencijos sąlygas, turi pateikti LRTK motyvuotą prašymą, kuriame turi būti nurodyta:

1. prašomos pakeisti licencijos numeris;

2. licencijos punktas ar sąlygos, kurias prašoma pakeisti;

3. licencijos sąlygos, į kurias prašoma pakeisti galiojančias licencijos sąlygas. Jeigu licencijos turėtojas prašo pakeisti licencijoje nurodytą retransliuojamą televizijos programą, apie numatomą retransliuoti televizijos programą ir retransliuojamos programos pakeitimą kita turi pateikti šią informaciją:

3.1. televizijos programos pavadinimą, pobūdį;

3.2. televizijos programos transliuotojo pavadinimą;

3.3. valstybę, kurios jurisdikcijai priklauso televizijos programos transliuotojas;

3.4. kalbas, kuriomis transliuojama televizijos programa, pirminę ir papildomas kalbas, kuriomis bus retransliuojama (subtitruojama) televizijos programa;

3.5. duomenis (procentine ar skaitine išraiška), atspindinčius, kaip pasikeis retransliuojamų televizijos programų kalbų balansas (priskiriant retransliuojamas televizijos programas oficialia Europos Sąjungos kalba ir neoficialia Europos Sąjungos kalba retransliuojamų televizijos programų kategorijoms, kaip tai nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 5 ir 6 dalyse);

3.6. paaiškinimus, kokios įtakos turės licencijos sąlygų pakeitimas retransliuojamų televizijos programų žanrų įvairovei; 

3.7. televizijos programos retransliavimo trukmę per parą. Jeigu televizijos programa bus retransliuojama ne visą parą, būtina nurodyti konkretų paros laiką (valandas), kuriuo ji bus retransliuojama;

3.8. informaciją, ar televizijos programa bus retransliuojama naudojant sąlyginę prieigą.

25. Kas gali vykdyti nelicencijuojamą radijo, televizijos programų retransliavimo veiklą Lietuvos Respublikoje?

Nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veiklos vykdymo sąlygas nustato Visuomenės informavimo įstatymas, Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklės, Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas LRTK 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. KS-167. Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veikla leidžiama tik Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešus apie tai LRTK.

Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veikla leidžiama tik Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, jeigu nėra Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant LRTK privalo uždrausti Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veikla.

26. Kaip pateikti pranešimą apie nelicencijuojamo radijo, televizijos programų retransliavimo pradžią?

Asmenys, norintys pateikti pranešimą apie nelicencijuojamos radijo, televizijos programų retransliavimo veiklos pradžią turi vadovautis Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytais reikalavimais. Asmenys, prieš pradėdami vykdyti nelicencijuojamą radijo, televizijos programų  retransliavimo veiklą pateikia LRTK Pranešimą apie nelicencijuojamos radijo arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų retransliavimo veiklos pradžią (Aprašo 3 ir 4 priedai) arba elektroniniu būdu per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS). Kartu su Pranešimu LRTK turi būti pateiktos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos pranešėjo steigimo dokumentų (steigimo sutartis (aktas), įstatai (nuostatai), registravimo pažymėjimas) kopijos arba įgalioto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (jeigu pranešėjas fizinis asmuo) kopija, taip pat Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių priede nurodyta užpildyta Pranešėjo deklaracija.

Privalomą pateikti informaciją apie numatomas retransliuoti radijo, televizijos programas ir (ar) atskiras programas asmuo gali pateikti kartu su Pranešimu (3 priedas, 4 priedas):

• jei teikia Pranešimą raštu, užpildydamas Aprašo 3 priedo 1.8 punktą, Aprašo 4 priedo 1.10 punktą arba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo veiklos Lietuvos Respublikoje pradžios, pateikdamas informaciją, nurodytą Aprašo 13, 14 prieduose;
• jei teikia Pranešimą per DTIS, užpildydamas DTIS formų punktus „Duomenys apie retransliuojamas radijo programas“, „Duomenys apie retransliuojamas televizijos programas ir (ar) atskiras programas“ arba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo veiklos Lietuvos Respublikoje pradžios, užpildydamas šiuos punktus atitinkamose DTIS formose. Verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veikla pranešėjai gali kitą dieną nuo pranešimo pateikimo LRTK dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo LRTK diena.

27. Kokius mokesčius privalo mokėti nelicencijuojamos retransliavimo veiklos vykdytojas ?

Radijo ir televizijos programų retransliuotojai, gaunantys pajamų iš radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veiklos, privalo mokėti 0,8 procento dydžio įmokas LRTK veiklai finansuoti nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimu. Šios įmokos mokamos į LRTK, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą Nr. LT52 4040 0636 1000 2325.

Radijo ir televizijos programų retransliuotojai privalo mokėti metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo veiklą (toliau – Metinė įmoka) Visuomenės informavimo etikos asociacijos veiklai finansuoti. Metinės įmokos dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašas.

28. Ar privaloma informuoti LRTK apie informacijos pateiktos pranešime apie nelicencijuojamos radijo, televizijos programų retransliavimo veiklos pradžią pasikeitimus?

Asmenys privalo informuoti LRTK apie Pranešimuose, Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9, 10, 13, 14 prieduose ir (ar) LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS) pateiktų duomenų pasikeitimus raštu (užpildydami tik atitinkamus Aprašo 9, 10, 13, 14 prieduose nurodytus punktus) arba per DTIS (pakeisdami atitinkamą informaciją formose) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų dienos.

Asmenys privalo pateikti LRTK informaciją apie asmens valdymo organų ir jų narių ir (ar) dalyvių, jų duomenų pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų dienos (pateikiant informaciją, nurodytą Aprašo 16 ir (ar) 17 prieduose, arba per DTIS užpildant formas „Veiklos vykdytojo dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.)“ ir (ar) „Veiklos vykdytojo valdymo organai,  nariai“. Asmenys privalo raštu arba, esant galimybei, per DTIS informuoti LRTK apie asmens steigimo dokumentų, teisinės formos, buveinės adreso ir (ar) pavadinimo, įgalioto atstovo ir (ar) informacijos apie įgaliotą atstovą, adreso korespondencijai, elektroninio pašto adreso, interneto svetainės adreso ir telefono numerio pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų dienos ir pateikti LRTK pakeistų dokumentų kopijas.

29. Kaip pateikti LRTK informaciją apie retransliuojamas radijo, televizijos programas, vykdant nelicencijuojamą retransliavimo veiklą?

Privalomą pateikti informaciją apie numatomas retransliuoti radijo, televizijos programas ir (ar) atskiras programas asmuo gali pateikti kartu su Pranešimu:

1. jei teikia Pranešimą raštu, užpildydamas Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 3 priedo 1.8 punktą, Aprašo 4 priedo 1.10 punktą arba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo veiklos Lietuvos Respublikoje pradžios, pateikdamas informaciją, nurodytą Aprašo 13, 14 prieduose;

2. jei teikia Pranešimą per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS), užpildydamas DTIS formų punktus „Duomenys apie retransliuojamas radijo programas“, „Duomenys apie retransliuojamas televizijos programas ir (ar) atskiras programas“ arba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo veiklos Lietuvos Respublikoje pradžios, užpildydamas šiuos punktus atitinkamose DTIS formose.

30. Kaip informuoti LRTK apie nelicencijuojamos radijo, televizijos programų retransliavimo veiklos nutraukimą?

Asmuo, prieš nutraukdamas nelicencijuojamą veiklą, privalo apie tai pranešti LRTK raštu (užpildydamas atitinkamą informaciją, pateiktą Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 9, 10 prieduose) arba per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS) (užpildydamas konkrečios veiklos formos atitinkamą punktą), nurodydamas veiklos pabaigos datą.

31. Kas gali vykdyti televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklą?

Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo tvarkos  sąlygas nustato Visuomenės informavimo įstatymas, Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklės, Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas LRTK 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. KS-167. Lietuvos Respublikoje verstis televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla leidžiama tik Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešus apie tai LRTK.

Lietuvos Respublikoje verstis televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla leidžiama tik Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, jeigu nėra Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant LRTK privalo uždrausti Lietuvos Respublikoje verstis televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla.

32. Kaip pateikti pranešimą apie televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos pradžią?

Asmenys, norintys pateikti pranešimą apie nelicencijuojamos televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos pradžią turi vadovautis Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytais reikalavimais. Asmenys, prieš pradėdami vykdyti nelicencijuojamą televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklą pateikia LRTK Pranešimą apie nelicencijuojamos televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos pradžią (Aprašo 5 priedas) arba elektroniniu būdu per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS). Kartu su Pranešimu LRTK turi būti pateiktos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos pranešėjo steigimo dokumentų (steigimo sutartis (aktas), įstatai (nuostatai), registravimo pažymėjimas) kopijos arba įgalioto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (jeigu pranešėjas fizinis asmuo) kopija, taip pat Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių priede nurodyta užpildyta Pranešėjo deklaracija.

Privalomą pateikti informaciją apie numatomas platinti programas ir (ar) atskiras programas asmuo gali pateikti kartu su Pranešimu (5 priedas):

• jei teikia Pranešimą raštu, užpildydamas Aprašo 5 priedo 1.10 punktą arba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo veiklos Lietuvos Respublikoje pradžios, pateikdamas informaciją, nurodytą Aprašo 15 priede;
• jei teikia Pranešimą per DTIS, užpildydamas DTIS formų punktus „Duomenys apie platinamas televizijos programas ir (ar) atskiras programas“ arba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo veiklos Lietuvos Respublikoje pradžios, užpildydamas šiuos punktus atitinkamose DTIS formose. Verstis nelicencijuojama televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla pranešėjai gali kitą dieną nuo pranešimo pateikimo LRTK dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo LRTK diena.

33. Kokius mokesčius privalo mokėti televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos vykdytojas?

Kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, gaunantys pajamų iš televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti 0,8 procento dydžio įmokas LRTK veiklai finansuoti nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugomis. Šios įmokos mokamos į LRTK, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0798 2622.

Asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas taip pat privalo mokėti metinę įmoką už televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklą (toliau – Metinė įmoka) Visuomenės informavimo etikos asociacijos veiklai finansuoti. Metinės įmokos dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašas.

34. Ar privaloma informuoti LRTK apie informacijos pateiktos pranešime apie televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos pradžią pasikeitimus?

Asmenys privalo informuoti LRTK apie Pranešime, Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11, 15 prieduose ir (ar) LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS) pateiktų duomenų pasikeitimus raštu (užpildydami tik atitinkamus Aprašo 11, 15 prieduose nurodytus punktus) arba per DTIS (pakeisdami atitinkamą informaciją formose) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų dienos.

Asmenys privalo pateikti LRTK informaciją apie asmens valdymo organų ir jų narių ir (ar) dalyvių, jų duomenų pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų dienos (pateikiant informaciją, nurodytą Aprašo 16 ir (ar) 17 prieduose, arba per DTIS užpildant formas „Veiklos vykdytojo dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.)“ ir (ar) „Veiklos vykdytojo valdymo organai,  nariai“. Asmenys privalo raštu arba, esant galimybei, per DTIS informuoti LRTK apie asmens steigimo dokumentų, teisinės formos, buveinės adreso ir (ar) pavadinimo, įgalioto atstovo ir (ar) informacijos apie įgaliotą atstovą, adreso korespondencijai, elektroninio pašto adreso, interneto svetainės adreso ir telefono numerio pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų dienos ir pateikti LRTK pakeistų dokumentų kopijas.

35. Kaip pateikti LRTK informaciją apie platinamas internete televizijos programas?

Privalomą pateikti informaciją apie numatomas platinti televizijos programas ir (ar) atskiras programas asmuo gali pateikti kartu su Pranešimu:

1. jei teikia Pranešimą raštu, užpildydamas Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo priedo 5 1.10 punktą arba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo veiklos Lietuvos Respublikoje pradžios, pateikdamas informaciją, nurodytą Aprašo 15 priede;

2. jei teikia Pranešimą per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS), užpildydamas DTIS formų punktus „Duomenys apie platinamas televizijos programas ir (ar) atskiras programas“ arba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo veiklos Lietuvos Respublikoje pradžios, užpildydamas šiuos punktus atitinkamose DTIS formose.

36. Kaip informuoti LRTK apie televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos nutraukimą?

Asmuo, prieš nutraukdamas nelicencijuojamą veiklą, privalo apie tai pranešti LRTK raštu (užpildydamas atitinkamą informaciją, pateiktą Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 11 priede) arba per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS) (užpildydamas konkrečios veiklos formos atitinkamą punktą), nurodydamas veiklos pabaigos datą.

37. Kaip nustatyti, ar teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos? 

Ar teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos LRTK nustato vadovaujantis Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo gairėse nurodytais požymiais.

Ar teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma LRTK nustato vadovaudamasi  Gairėse dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų nurodytais požymiais.

38. Kas gali teikti užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas?

Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo tvarka yra nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnyje, taip pat Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse. Galima išskirti šiuos pagrindinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti ar įvykdyti asmuo, norintis teikti užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas:

• kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje – asmuo, norintis verstis nelicencijuojama veikla, kuri apima ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą, privalo apie tai būti pranešęs LRTK Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka;
• kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje – asmuo, norintis verstis nelicencijuojama veikla, kuri apima ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą, privalo būti deklaravęs, jog atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintus reikalavimus.

Pažymėtina, jog užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikla gali verstis tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys.

39. Kaip pateikti pranešimą apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią?

Prieš pradėdamas vykdyti užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą, asmuo apie tai privalo pranešti LRTK. Pagrindinius reikalavimus ir taisykles pranešimo pateikimui nustato Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklės bei Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašas.

Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, jog informacija LRTK gali būti pateikiama raštu, užpildant Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 6 priedą arba elektroniniu būdu per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS). Taigi, konkrečiu atveju, asmuo, ketinantis teikti užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo pateikti pranešimą vienu iš toliau nurodytų būdų:

• raštu, užpildant Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 6 priedą („Pranešimas apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklos pradžią“) ir pateikiant LRTK pranešimo originalą asmeniškai ar paštu – adresu Šeimyniškių g. 3A, LT-09312 Vilnius ar atsiunčiant skanuotą originalą elektroniniu paštu lrtk@rtk.lt, arba
• elektroniniu būdu, užpildant atitinkamas DTIS formas.

 Kartu su pranešimu LRTK turi būti pateiktos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos pranešėjo steigimo dokumentų (steigimo sutartis (aktas), įstatai (nuostatai), registravimo pažymėjimas) kopijos arba įgalioto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (jeigu pranešėjas fizinis asmuo) kopija, taip pat Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių priede nurodyta užpildyta Pranešėjo deklaracija.

Pažymėtina, jog pradėti teikti Lietuvos Respublikos vartotojams užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas galima kitą dieną nuo pranešimo pateikimo LRTK dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo LRTK diena.

40. Kokius mokesčius privalo mokėti užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos vykdytojas?

Kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, gaunantys pajamų iš užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti 0,8 procento dydžio įmokas LRTK veiklai finansuoti nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su užsakomosiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis. Šios įmokos mokamos į LRTK, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą Nr. LT52 4040 0636 1000 2325.

Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai taip pat privalo mokėti metinę įmoką už užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą (toliau – Metinė įmoka) Visuomenės informavimo etikos asociacijos veiklai finansuoti. Metinės įmokos dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašas.

Asmenys, kurie užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas teikia naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, metinės įmokos nemoka.

41. Kaip informuoti LRTK apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos nutraukimą?

Kaip tai numatyta Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 14 punkte – asmuo, prieš nutraukdamas nelicencijuojamą veiklą, privalo apie tai raštu pranešti LRTK, užpildant atitinkamą informaciją, pateiktą Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo prieduose arba per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS).

Konkrečiu atveju, asmuo apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos nutraukimą gali informuoti LRTK vienu iš toliau nurodytų būdų:

• raštu, užpildant Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 12 priedą („Duomenys apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą“), nurodant datą, nuo kurios veikla nutraukiama ir pateikiant LRTK užpildyto priedo originalą asmeniškai ar paštu – adresu Šeimyniškių g. 3A, LT-09312 Vilnius ar atsiunčiant skanuotą originalą elektroniniu paštu lrtk@rtk.lt , arba
• elektroniniu būdu, užpildant atitinką DTIS formos punktą, nurodant datą, nuo kurios veikla nutraukiama.

42. Kokia atsakomybė ir poveikio priemonės taikomos asmenims, nepranešusiems apie nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymą, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą, padariusiems Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijose ir leidimuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, taip pat už LRTK sprendimų nevykdymą?

Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad LRTK turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę LRTK šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, LRTK atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę LRTK šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:

1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią LRTK nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;

2) duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat Administracinių nusižengimo kodekso 477 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimas nepranešus LRTK apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią užtraukia įspėjimą arba baudą fiziniams asmenims arba nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą vykdančių juridinių asmenų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso 79 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas radijo ir (ar) televizijos programose, atskirose programose, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose užtraukia baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso 477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijose ir leidimuose nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso 477 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad LRTK sprendimų nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų, interneto prieigos paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

43. Kokia viešoji informacija yra ribojama skelbti?

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams neigiamą poveikį jiems darančią informaciją.

Kaip tai numatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnyje – neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. Toliau nurodytos viešosios informacijos rūšys yra priskirtinos neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai:

1.  smurtinio pobūdžio, skatinanti agresyvumą ir nepagarbą gyvybei;
2.  kai skatinamas turto naikinimas ar gadinimas;
3.  kai stambiu planu rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti;
4.  erotinio pobūdžio;
5.  sukelianti baimę ar siaubą;
6.  skatinanti lošti, raginanti, siūlanti dalyvauti azartiniuose lošimuose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis;
7.  kuria palankiai vertinama priklausomybė nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, taip pat nuo kitų medžiagų, kurios vartojamos arba gali būti vartojamos svaiginimosi tikslais, ir kuria skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas;
8.  skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę, detalizuojanti savižudybės priemones ir aplinkybes;
9.  kuria teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai;
10.  susijusi su nusikalstamos veikos modeliavimu;
11.  kuria skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys;
12.  kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais;
13.  kai demonstruojami inscenizuoti paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį;
14.  kuria skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir jų išnaudojimas, nepilnamečių lytiniai santykiai;
15.  kuria skatinami lytiniai santykiai;
16.  kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata;
17.  kai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar nepadorūs gestai;
18.  kai patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus;
19.  kuria skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai;
20.  kai demonstruojami masinės hipnozės seansai, kurių poveikio objektas yra visuomenės informavimo priemonės auditorija;
21.  informacija, susijusi su asmens duomenimis:

• kai siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;
• kai skelbiami save sužalojusio ar mėginusio tai padaryti, nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti nepilnamečio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;
• kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai;
• kai piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu, neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuomonės ir vertinimai;
• kai neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiami nepilnamečio atvaizdas arba kiti jo asmens duomenys, išskyrus atvejus, kai teisėsaugos institucijų ar pareigūnų iniciatyva ar prašymu laikinai (ne ilgiau negu ieškomas nepilnametis surandamas) paskleidžiami ieškomo nepilnamečio atvaizdas ir (ar) būtini kiti jo asmens duomenys, siekiant jį surasti.

Tam tikros neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos rūšys yra draudžiamos skleisti – tai informacija, kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, taip pat kitais įstatymais uždraustą viešąją, ypač pornografinio turinio, informaciją, nepilnamečių seksualinę prievartą ir jų išnaudojimą skatinančią ir (ar) savitikslį smurtą pateikiančią informaciją. Taip pat draudžiama skleisti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, susijusią su asmens duomenų apie nepilnametį atskleidimu.

Visos kitos neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos rūšys yra ribojamos skleisti, t. y. informacija gali būti skleidžiama tik laikantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamą poveikį darančios informacijos įstatymo nuostatų – tokia viešoji informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams. Kaip tai numatyta minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje - programos ir laidos, kuriose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija, gali būti transliuojamos nenaudojant nurodytų techninių priemonių, jeigu jos pažymėtos indeksais ir transliuojamos atitinkamu laiku. Tokios programos ir laidos:

1.  turi būti pažymėtos indeksu „S“ ir transliuojamos nuo 23 iki 6 valandos, kai jose skleidžiama informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečiams;
2.  turi būti pažymėtos indeksu „N-14“ ir transliuojamos nuo 21 iki 6 valandos, kai jose skleidžiama informacija daro neigiamą poveikį jaunesniems negu 14 metų nepilnamečiams;
3.  turi būti pažymėtos indeksu „N-7“, kai jose skleidžiama informacija daro neigiamą poveikį jaunesniems negu 7 metų nepilnamečiams.

44. Kokia viešoji informacija draudžiama skelbti? Išimtys dėl draudžiamos viešosios informacijos skelbimo?

Kaip numatyta Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje – draudžiama skleisti informaciją, kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, taip pat kitais įstatymais uždraustą viešąją, ypač pornografinio turinio, informaciją, nepilnamečių seksualinę prievartą ir jų išnaudojimą skatinančią ir (ar) savitikslį smurtą pateikiančią informaciją.

Taip pat Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacijos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas absoliutus draudimas skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią viešąją informaciją, susijusią su asmens duomenų paskelbimu:

1) kai siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;

2) kai skelbiami save sužalojusio ar mėginusio tai padaryti, nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti nepilnamečio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;

3) kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai;

4) kai piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu, neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuomonės ir vertinimai;

5) kai neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiami nepilnamečio atvaizdas arba kiti jo asmens duomenys, išskyrus atvejus, kai teisėsaugos institucijų ar pareigūnų iniciatyva ar prašymu laikinai (ne ilgiau negu ieškomas nepilnametis surandamas) paskleidžiami ieškomo nepilnamečio atvaizdas ir (ar) būtini kiti jo asmens duomenys, siekiant jį surasti.

45. Kokios techninės priemonės, skirtos nepilnamečių apsaugai nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, gali būti naudojamos?

Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašo, 2010 m. liepos 21 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1121, 11 bei 18 punktuose numatyta, jog televizijos bei radijo programos kuriose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija, gali būti teikiamos pažymėtos atitinkamais indeksais ir atitinkamu laiku (televizijos programų atveju) arba įspėjant žodžiu (radijo programų atveju) arba bet kuriuo laiku, kai atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims programos (televizijos) transliuotojas sudaro sąlygas naudoti technines priemones, užtikrinančias galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams.

Pažymėtina, jog tai, kokios techninės priemonės, skirtos nepilnamečių apsaugai nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio gali būti įgyvendinamos, nėra įtvirtinta teisės aktuose. Taigi, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu yra teikiamos programos bei siekiant kuo efektyviau apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, galimos įgyvendinti šios techninės priemonės:

• interaktyvi užsklanda, kurioje asmuo turėtų patvirtini, esantis pilnametis
• vaizdo suliejimas ar  balso pakeitimas, siekiant apsaugoti nepilnamečio asmens duomenis
• kitos techninės priemonės, tinkamai apsaugančios nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio.

Kitos techninės priemonės, tinkamai apsaugančios nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, gali būti retransliuotojų teikiama paslauga, kuomet leidžiama atitinkamą programos turinį matyti tik suvedus tam tikrus apsaugos kodus ar televizoriuje aktyvavus vaikų apsaugos režimą.

46. Ar komerciniai audiovizualiniai pranešimai (televizijos reklama, pranešimai apie rėmimą, teleparduotuvių siūlymai, prekių rodymas) gali būti transliuojami užsienio kalba (be vertimo į lietuvių kalbą ar lietuviškų subtitrų rodymo)?

Reikalavimai dėl kalbos, kuria turi būti rengiama ir skleidžiama viešoji informacija, yra įtvirtinti Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad radijo ir (ar) televizijos programos, kurių suminė trukmė per parą yra ne didesnė nei 90 minučių – turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais; jeigu suminė trukmė per parą yra didesnė nei 90 minučių – turi būti verčiamos į lietuvių kalbą. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį komercinis audiovizualinis pranešimas – vaizdais, su garsu arba be jo skleidžiama informacija, kuri yra skirta prekėms, paslaugoms ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens įvaizdžiui (pavadinimui, logotipui ar kitam įvaizdžio ženklui) reklamuoti tiesiogiai arba netiesiogiai ir kuri yra įtraukta į programą ar naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba skleidžiama kartu su jais už užmokestį arba kitokį atlygį arba savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai, be kita ko, apima televizijos reklamą, rėmimo pranešimus, teleparduotuvę ir prekių rodymą. Taigi komercinių audiovizualinių pranešimų transliavimas užsienio kalba (be vertimo į lietuvių kalbą ar lietuviškų subtitrų rodymo) yra negalimas.

47. Kokių komercinių audiovizualinių pranešimų priežiūrą atlieka LRTK?

LRTK vykdo komercinių audiovizualinių pranešimų bei reklamos priežiūrą, kai ji yra paskelbta jos prižiūrimų ūkio subjektų: televizijoje, radijuje ar televizijos ir radijo programose transliuojamose internetu ir tik siekiant užtikrinti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi.

Tačiau, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į komercinių audiovizualinių pranešimų ir reklamos pobūdį, Visuomenės informavimo įstatyme numatytos išimtys, kai reikalavimus komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamai nustato kiti, specialūs įstatymai, o jų kontrolę vykdo kitos institucijos, neatsižvelgiant į tai, kad jos yra paskelbtos televizijoje, radijuje ar televizijos ir radijo programose transliuojamose internetu:

• Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtinta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose: reklamuojami tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir (ar) jų pildyklės, rūkomieji žoliniai gaminiai, kaip tai nustatyta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme; reklamuojami alkoholio produktai, kaip tai nustatyta Alkoholio kontrolės įstatyme. Konkretūs reikalavimai tabako gaminių reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams nustatyti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, o alkoholio produktų reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams - Alkoholio kontrolės įstatyme. Abiejų įstatymų laikymosi kontrolę įgyvendina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Taigi, kilus klausimams dėl tabako ar alkoholio gaminių reklamos ar komercinių audiovizualinių pranešimų, net ir tais atvejais, kai minėtų produktų reklama ar komerciniai audiovizualiniai pranešimai paskelbti televizijoje, radijuje ar televizijos ir radijo programose, transliuojamose internetu, kreipimasis turi būti pateikiamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui.
• Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose reklamuojami tik su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kaip tai nustatyta Farmacijos įstatyme, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugos, išskyrus specialius leidinius ar specialias visuomenės informavimo priemones. Farmacijos įstatymo kontrolę vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, todėl pastebėjus, pavyzdžiui, reklamą ir komercinį audiovizualinį pranešimą, kuriame reklamuojami tik su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kreipimasis turi būti pateikiamas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
• Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos žymėjimo ir skleidimo visuomenės informavimo priemonėse tvarką nustato Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai. Politinės reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse prižiūri Vyriausioji rinkimų komisija. Todėl, pastebėjus politinę reklamą, neatitinkančią nustatytų reikalavimų, net ir kai reklama paskelbta televizijoje, radijuje ar televizijos ir radijo programose, transliuojamose internetu, kreipimasis turi būti teikiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
• Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas. Reklamos įstatymo kontrolę vykdo atitinkamos institucijos, nurodytos reklamos įstatymo 19 straipsnyje, kurių pagrindinė – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Todėl, pastebėjus klaidinančią ar kitokio pobūdžio, Reklamos įstatymą pažeidžiančią reklamą, net ir kai reklama paskelbta televizijos ir radijo programose, transliuojamose internetu, kreipimasis turi būti teikiamas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

48. Reikalavimai reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat neturi būti įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys.

Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

• neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar paslaugą, naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;
• neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes ar paslaugas;
• neturi formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
• juose neturi būti naudojamasi nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais asmenimis;
• neturi rodyti nepilnamečių, patekusių į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso.

49. Reikalavimai, keliami teleparduotuvei ir televizijos reklamai.

Reikalavimai teleparduotuvei ir televizijos reklamai nustatyti Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje ir Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

Televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis (vaizdinėmis, pavyzdžiui, vinjetėmis, skirtukais ir pan.) priemonėmis jų transliavimo pradžioje ir pabaigoje. Nurodytos televizijos reklamos ir teleparduotuvės atskyrimo priemonės gali būti naudojamos po vieną arba kartu televizijos programų transliuotojo pasirinkimu (Aprašo 9-10 punktai).

Televizijos reklamos ir teleparduotuvės ir išskyrime (skirtuke) turi būti aiškiai matomas žodis „Reklama“. Televizijos reklamos intarpo pradžia turi būti atskirta nuo kito programos turinio transliuojant skirtuką su žodžiu „Reklama“. Jeigu po televizijos reklamos intarpo transliuojami anonsai ir po jų vėl transliuojamas televizijos reklamos intarpas, jo pradžioje turi būti transliuojamas skirtukas su žodžiu „Reklama“. Televizijos reklama turi būti aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą. Jei tikėtina, kad vartotojai skelbiamos televizijos reklamos dėl jos pateikimo formos (pavyzdžiui, pateikiama kaip reklaminiai reportažai, siužetai, kurie paprastai yra ilgesnės nei televizijos reklamos intarpas trukmės ir dažniausiai yra argumentuoto, informacinio ar apibūdinamojo pobūdžio) gali neatpažinti, tokia televizijos reklama turi būti pažymėta aiškiai matomu žodžiu „Reklama“ viso jos transliavimo metu (Aprašo 11-13 punktai)

Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas tik Visuomenės informavimo įstatyme ir Apraše nustatytais atvejais ir tvarka, nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį bei nepažeidžiant programos turtinių teisių turėtojų teisių (Aprašo 14 punktas).

Pagal Aprašo 15 punktą televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir (ar) teleparduotuves viename reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpe, išskyrus atvejus, kai:

1) televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė yra ilgesnė nei 40 sekundžių;

2) televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė įterpiama sporto ir (ar) kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu, tačiau tik per minėtų renginių natūralias pertraukas.

Televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas. Įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama. Transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai gali būti rodomi vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį (Aprašo 16-18 punktai).

Įterpti teleparduotuvę į programas vaikams draudžiama. Transliuojant programas vaikams, televizijos reklama gali būti rodoma vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių. Jeigu programa vaikams yra sudaryta iš daugiau nei vieno audiovizualinio kūrinio, televizijos reklama į šiuos audiovizualinius kūrinius gali būti įterpiama vieną kartą per kiekvieną ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį ir tik tuomet, jei jų trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių (Aprašo 19-20 punktai).

Remiantis Aprašo 21 punktu, vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos.

Pagal Aprašo 22 punktą televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos (t. y. ne daugiau kaip 2 valandos 24 minutės per 12 valandų) ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos (t. y. ne daugiau kaip 1 valanda 12 minučių per 6 valandas).

50. Bendrieji reikalavimai radijo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų rėmimui.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašo 39 punktą remiamos visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, radijo programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:

• jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo ir radijo programų transliuotojo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
• jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
• vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.

51. Kokia yra rėmėjo pristatymo trukmė?

Pagal Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašo 42 punktą rėmėjo pristatymo trukmė turėtų būti tokia, kad žiūrovas spėtų išgirsti ir (ar) pamatyti rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą ar šūkį. Siūloma vieno rėmėjo pristatymo trukmė – iki 15 sekundžių, o bendra programos rėmėjus pristatančių iš eilės einančių skelbimų trukmė – ne daugiau kaip 40 sekundžių. Viršijus televizijos programų rėmėjų pristatymo trukmę, viršytas laikas įskaitomas į televizijos reklamos trukmę.

52. Reklaminė informacija, kuri negali būti skelbiama rėmėjo pristatyme apie rėmėjo prekes ir (ar) paslaugas.

• savybės, privalumai ir (ar) vartojami aukščiausio laipsnio būdvardžiai šioms savybėms ar privalumams apibūdinti;
• sudėtis, poveikis, kokybė ir informacija apie gautus apdovanojimus;
• kaina, naujumas rinkoje;
• kita reklaminio pobūdžio informacija, išskirianti rėmėjo prekę ar paslaugą.

53. Ar gali būti remiamos žinių programos?

Ne, pagal Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LRTK 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KS-58 50 punktą žinių programos negali būti remiamos.

54. Kokiais atvejais laikinai sustabdomas programų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje? 

Iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai

• šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 5 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:

a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių buvo padarytas bent du kartus;

b) LRTK raštu pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių LRTK ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;

c) LRTK audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;

d) konsultuojantis su jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir Europos Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per vieną mėnesį nuo pranešimo apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių LRTK ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos, gavimo Europos Komisijoje dienos;

• šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:

a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas;

b) LRTK pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių LRTK ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;

c) LRTK audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;

d) LRTK gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, kurią įvertinusi nustatė, kad įtariamas pažeidimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą. 

Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų ar retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas LRTK sprendimu, jeigu tokios valstybių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnyje arba 19 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

LRTK savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai turi būti proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti parinkta atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos skleidimo būdą.

55. Prašymai dėl transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo arba licencijos turėtojo kontrolės pardavimo rašytinio LRTK sutikimo gavimo.

Jeigu pardavus ar kitaip perleidus transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai) arba transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims) kitais pagrindais, transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo pateikti LRTK prašymus dėl transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo ir įgijimo ir gauti LRTK rašytinį sutikimą (Transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų turėtojų akcijų (dalių, pajų) perleidimo tvarkos aprašo, patvirtinto LRTK 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. KS-172, 6 punktas).

Asmens, ketinančio perleisti transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), prašyme turi būti nurodyta:

• asmens, ketinančio perleisti transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens kodas (užsienio valstybės fizinio asmens, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, atveju – turi būti nurodyta gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) (kodas, užsienio valstybės juridinio asmens atveju – turi būti nurodyta valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas), gyvenamoji vieta (buveinė), adresas korespondencijai;
• perleidžiamų transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) kiekis ir balsų dalis procentais;
• asmens, ketinančio įgyti transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens kodas (užsienio valstybės fizinio asmens, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, atveju – turi būti nurodyta gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) (kodas, užsienio valstybės juridinio asmens atveju – turi būti nurodyta valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas), gyvenamoji vieta (buveinė), telefono, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, adresas korespondencijai;
• transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) ir balsų pasiskirstymas po transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) perleidimo;
• transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo bendrosios pajamos paskutiniais prieš transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimą ūkiniais metais.

Asmens, ketinančio įgyti transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), prašyme turi būti nurodyta:

• asmens, ketinančio įgyti transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), ir asmenų, galinčių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti šį asmenį, turinčių įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įgyti asmens valdymo organuose arba galinčio skirti bent vieną transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įgyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens kodas (užsienio valstybės fizinio asmens, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, atveju – turi būti nurodyta gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) (kodas, užsienio valstybės juridinio asmens atveju – turi būti nurodyta valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas), gyvenamoji vieta (buveinė), telefono, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, adresas korespondencijai;
• įgyjamų transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) kiekis bei balsų dalis procentais;
• transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) perleidžiančio asmens vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens kodas (užsienio valstybės fizinio asmens, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, atveju – turi būti nurodyta gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) (kodas, užsienio valstybės juridinio asmens atveju – turi būti nurodyta valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas), gyvenamoji vieta (buveinė), telefono, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, adresas korespondencijai;
• trumpas vykdomos veiklos aprašymas (juridiniam asmeniui) arba gyvenimo aprašymas (fiziniam asmeniui);
• informacija apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią su kitais transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijas turinčiais asmenimis bei kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais;
• bendrosios pajamos paskutiniais prieš transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų)  ir (ar) kontrolės (valdymo) įgijimą ūkiniais metais;
• patvirtinimas, kad transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įgyti asmens atžvilgiu nėra aplinkybių, nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje.

Prie asmens, ketinančio įgyti transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), prašymo turi būti pridėta asmens tapatybės dokumento kopija ir (arba) juridinio asmens vadovo patvirtintos steigimo dokumentų kopijos (steigimo sutartis (aktas)), registravimo pažymėjimas, įstatai (nuostatai), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (Transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų turėtojų akcijų (dalių, pajų) perleidimo tvarkos aprašo, patvirtinto LRTK 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. KS-172 , 9 punktas).

56. Ar reorganizuojamo transliavimo, retransliuojamo turinio licencijos turėtojo licencija gali būti perduota jo teisių ir pareigų perėmėjui?

Kai licencijos turėtojas reorganizuojamas, LRTK sprendimu jo teisių ir pareigų perėmėjui (perėmėjams) gali būti be konkurso išduota nauja (naujos) licencija (licencijos) vykdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą tomis pačiomis sąlygomis, jeigu:

• šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia LRTK atitinkamą prašymą ir nurodo reorganizavimo sąlygas;
• tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos ir LRTK sprendimai.

57. Kas turi teisę kreiptis į LRTK su prašymu taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai paskelbtas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete)?

Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (tolia – ATGTĮ) 78 straipsnio 2 dalį, teisę kreiptis į LRTK turi:

• Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, ATGTĮ nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas);
• Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, kitas fizinis arba juridinis asmuo, ATGTĮ nustatytais atvejais turintis išimtines gretutines teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas);
• Kolektyvinio administravimo organizacija – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises;
• Duomenų bazių gamintojas (sui generis teisių turėtojai);
• Įgaliotas asmuo.

58. Kokios yra neteisminės priemonės prieš kreipiantis į LRTK ir kaip jas išnaudoti?

Teisių turėtojų prašymų taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto LRTK 2019 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. KS-14, 10 punkte yra nurodytos neteisminės priemonės, kurias prieš pateikdamas prašymą LRTK privalo išnaudoti pareiškėjas.

Neteisminės priemonės:

• kreipimasis raštu, įskaitant elektroniniu paštu, į interneto svetainės, kurioje neteisėtai viešai paskelbtas autorių teisių saugomas turinys, administratorių, prašant iš interneto svetainės visam laikui pašalinti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį ir užtikrinti, kad toks turinys interneto svetainėje nebus neteisėtai viešai paskelbtas pakartotinai;
• kreipimasis raštu, įskaitant elektroniniu paštu, į interneto svetainės, kurioje patalpintas autorių teisių saugomas turinys, prieglobos paslaugų teikėją su prašymu visam laikui pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį ir užtikrinti, kad toks turinys interneto svetainėje nebus neteisėtai viešai paskelbtas pakartotinai arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti.

Aprašo 11 punkte nurodyta, kad neteisminės priemonės yra išnaudotos, jei interneto svetainėje neteisėtai viešai paskelbtas autorių teisių saugomas turinys nebuvo pašalintas arba nebuvo panaikinta galimybė šią informaciją pasiekti per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo kreipimosi į Aprašo 10.1 ir 10.2 papunkčiuose nurodytus subjektus dienos. Konkrečios formos kreipiantis į interneto svetainės administratorių ir prieglobos paslaugų teikėją, nėra, svarbu yra pats kreipimosi faktas. Aprašo nuostatos reikalauja, kad kreipimasis būtų raštu (įskaitant elektroniniu paštu), t. y pretenzija pašalinti konkretų autorių teisių turinį gali būti parašyta interneto svetainės administratoriui, interneto svetainėje nurodytu elektroninio pašto adresu. Būna atvejų, kuomet interneto svetainėje nėra nurodytas elektroninio pašto adresas, tačiau yra vidinė forma, kaip susisiekti su svetainės valdytoju, tokiu atveju pakanka nusiųsti pretenziją užpildant vidinę interneto svetainės formą ir kaip įrodymą LRTK pateikti momentinę ekrano kopiją (angl. screen shot). Į interneto svetainės prieglobos paslaugų teikėją kreiptis taip pat galima laisva forma nusiunčiant pretenziją elektroniniu paštu. Taip pat svarbu, kad teikiant pretenzijas dėl autorių teisių saugomų kūrinių neteisėto viešo paskelbimo, būtų nurodytas konkretus turinys, kuris galimai paskelbtas neteisėtai (geriausiai pateikiant aktyvią kūrinio nuorodą).

59. Kas yra dinaminis blokavimas?

Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-771 (toliau – Aprašas) 5 punkte nurodyta, kad LRTK sprendimuose dėl privalomų nurodymų davimo interneto prieigos paslaugų teikėjams įtvirtinamas dinaminis blokavimas – nurodoma blokuoti esamus ir būsimus interneto domeno vardus, identifikuojančius interneto svetaines, kurios naudojamos neteisėtai viešai paskelbti autorių teisių saugomą turinį, t. y. nurodymas apima interneto svetainių esamas ir būsimas kopijas (toliau – kopijos). Kitaip tariant dinaminis blokavimas yra tuomet, kai užblokuotos interneto svetainės (pirminės interneto svetainės) pagrindu yra blokuojama svetainės kopija.

60. Kas yra interneto svetainės kopija?

Pagal Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-771, 6 punktą prie kopijos priskiriama interneto svetainė, kuri suteikia prieigą prie tos pačios veiklos, kaip ir pirminė interneto svetainė. Kopija turi atitikti ne mažiau kaip 2 požymius iš toliau nurodytų:

• jos interneto domeno vardas yra tapatus arba beveik tapatus pirminei interneto svetainei (pridedamos arba pašalinamos kelios raidės, skaičiai, kiti ženklai, pasikeičia domeno galūnė ar pan.);
• jos turinys yra tapatus arba beveik tapatus pirminei interneto svetainei (paskelbtas tapatus prašyme nurodytas autorių teisių saugomas turinys ar jo dalis, tapatūs kūriniai skelbiami panašiu metu ar pan.);
• jos vizualinė išraiška yra tapati arba beveik tapati pirminei interneto svetainei (toks pats grafinis išdėstymas, tapatus prekių ir (arba) paslaugų ženklas ar pan.);
• jos vartotojo sąsaja (angl. user interface) yra tapati arba beveik tapati pirminei interneto svetainei (tapačios meniu kategorijos / pasirinkimai ar pan.);
• jos valdytojas arba administratorius yra tas pats kaip ir pirminės svetainės arba iš esamų duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis yra tas pats (kopijoje pateikiama informacija arba nuoroda į pirminę interneto svetainę, socialinio tinklo (pavyzdžiui, Facebook) pirminės svetainės paskyroje pateikiama informacija apie kopiją ar pan.).

61. Ar gali LRTK savo iniciatyva taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams?

Ne, LRTK savo iniciatyva taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams negali, išskyrus atvejus, kuomet blokuojama interneto svetainės kopija. Privalomų nurodymų taikymo interneto prieigos paslaugų teikėjams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-771, 9 punkte nurodyta, kad LRTK savo iniciatyva ir pagal gautus pranešimus vykdo nuolatinę stebėseną, ar nesikeičia interneto domeno vardai, identifikuojantys sąraše nurodytas interneto svetaines. Pasikeitimai LRTK nedelsiant įtraukiami į sąrašą ir apie tai LRTK ne vėliau kaip per 1 darbo dieną elektroninio ryšio priemonėmis praneša interneto prieigos paslaugų teikėjams. Naujų interneto domenų vardų nurodymas sąraše neturi būti sankcionuojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo.

62. Kas yra DTIS?

LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemos (DTIS) paskirtis – sudaryti galimybę elektroninėje erdvėje televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, asmenims, norintiems Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, teikiantiems ir (ar) norintiems teikti  Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas arba užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas (toliau – Asmenys)  pateikti pranešimus apie numatomos vykdyti veiklos pradžią ir informaciją, kurią Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos apraše, nustatyta tvarka veiklos vykdytojai privalo teikti LRTK.

DTIS yra kaupiama ir saugoma visa veiklos vykdytojų elektroniniu būdu pateikta informacija.

Asmenų, norinčių Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, atstovai per DTIS gali pateikti pranešimus apie numatomos vykdyti nelicencijuojamos veiklos pradžią.

Veiklos vykdytojų, turinčių tik LRTK išduotas transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijas, atstovai per DTIS gali peržiūrėti ir pateikti šią informaciją:

• duomenis apie veiklos vykdytojo kontaktus, valdymo organus, dalyvius;
• ataskaitas apie finansinius rezultatus;
• pranešimus apie numatomos vykdyti nelicencijuojamos veiklos pradžią.

 Veiklos vykdytojų, jau vykdančių nelicencijuojamą veiklą, atstovai per DTIS gali peržiūrėti ir pateikti šią informaciją:

• duomenis apie veiklos vykdytojo kontaktus, valdymo organus, dalyvius;
• ataskaitas apie finansinius rezultatus;
• apie vykdomos nelicencijuojamos veiklos duomenų pasikeitimus;
• apie vykdomos nelicencijuojamos veiklos pabaigą;
• pranešimus apie numatomos vykdyti nelicencijuojamos veiklos pradžią.

63. Kaip tapti DTIS vartotoju?

Asmuo, norintis pateikti pranešimus apie numatomos vykdyti nelicencijuojamos veiklos pradžią ir (ar) informaciją per LRTK apsaugotos prieigos duomenų teikimo internetu sistemą (DTIS), privalo pateikti LRTK prašymą, pateiktą Informacijos apie veiklą teikimo tvarkos aprašo 19 priede. Prisijungimo prie DTIS priemones LRTK parengia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens prašymo pateikimo LRTK dienos. LRTK asmenį apie jo atstovų paskyrų sukūrimą ir atstovų prisijungimo prie DTIS prisijungimo vardus informuoja raštu, o slaptažodžius ir DTIS vartotojo vadovą pateikia kiekvienam atstovui prašyme nurodytu elektroniniu paštu.

Asmuo privalo nedelsiant (per 1 darbo dieną) raštu informuoti LRTK apie informacijos apie įgaliotus asmenis (atstovus), turinčius teisę ir įgaliojimus teikti informaciją per DTIS, pasikeitimus.

Praradus ar pamiršus prisijungimo duomenis, asmuo turi informuoti (pateikti prašymą, jei duomenys prarasti) LRTK. LRTK reikalingus naujus prisijungimo duomenis elektroniniu paštu atsiunčia tik juridinio asmens vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad tris kartus įvedus neteisingą slaptažodį, asmens atstovo paskyra yra blokuojama.

64. Kaip skaičiuojama atskirų programų suminė trukmė dėl kalbos reikalavimų?

Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, taip pat radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra ne didesnė negu 90 minučių, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais. Radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra didesnė negu 90 minučių.

Pažymėtina, jog suminė tokių programų trukmė skaičiuojama ne atsižvelgiant į transliuotų atskirų programų skaičių, tačiau į bendrą atskirų programų minučių skaičių. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai transliuojama viena atskira programa ne Europos Sąjungos kalba, kurios trukmė yra 120 minučių, vertinama ne tai, kad transliuojama viena atskira programa, tačiau tai, kad jos trukmė viršija 90 minučių ir tai reiškia, jog tokia programa turi būti verčiama į lietuvių kalbą.

Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog skaičiuojant programų trukmę, neįskaitomas tokių programų pakartotinės transliacijos laikas, komercinių audiovizualinių pranešimų laikas ir anonsai. Ši nuostata netaikoma mokomosioms, proginėms, specialiosioms, muzikinėms ir retransliuojamoms užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtoms programoms, skirtoms Lietuvos tautinėms mažumoms.