Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje (toliau – LRTK), su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1. pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2. pavojaus aplinkai;
3. kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4. neteisėtos veiklos finansavimo;
5. neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6. neteisėtu būdu įgyto turto;
7. padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8. kitų pažeidimų.

Siekiant veiksmingai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtinti:

1. Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas;
2. Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas;
3. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše nustatomi įstaigose diegiamų vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų reikalavimai, jų funkcionavimas, informacijos apie pažeidimus teikimas, tyrimas, tvarkymas ir konfidencialumo užtikrinimas įstaigoje.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtintas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo įdiegimo ir jo funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato LRTK diegiamo vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo reikalavimus, jo funkcionavimo, informacijos apie pažeidimus teikimo, tyrimo, tvarkymo ir konfidencialumo užtikrinimą LRTK. 

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą LRTK, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

• LRTK vidiniais kanalais:
  • El. paštu: pranesk@rtk.lt;
  • Tiesiogiai: kompetentingam subjektui, atvykus į LRTK adresu Šeimyniškių g. 3A, Vilnius;
  • Paštu: informaciją apie pažeidimą galite atsiųsti paštu adresu Šeimyniškių g. 3A, Vilnius, ant voko nurodant žymą „Lietuvos radijo ir televizijos komisijos KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI ASMENIŠKAI“;
• Lietuvos Respublikos prokuratūrai: El. paštu: praneseju.apsauga@prokuraturos.lt; 
• Viešai.

Vidiniais informacijos apie pažeidimus teikimo kanalais informaciją turi teisę pateikti asmuo, kurį su LRTK sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).

Pranešimai apie pažeidimus teikiami pagal Aprašo 1 priede patvirtintą formą arba teikiant informaciją apie pažeidimus laisva forma. Privaloma nurodyti, kad ši informacija teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

LRTK paskirtas kompetentingas subjektas – LRTK administracijos vyriausioji patarėja Jurgita Iešmantaitė, tel. (0 5) 233 0660, kuris administruoja vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą.

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

1. to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
2. asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.