2017 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) atliko 55 planinius ir 179 neplaninius ūkio subjektų veiklos patikrinimus, iš jų  – 58 atskirų programų stebėsenas vartotojų skundų pagrindu. Kaip ir 2016 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas Rusijos Federacijoje parengtų televizijos programų stebėsenai.

Planiniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai

2017 m. LRTK atliko 55 planinius ūkio subjektų veiklos patikrinimus (žr. 1 lentelę), numatytus LRTK 2017 m. planuojamų atlikti ūkio subjektų veiklos patikrinimų plane, patvirtintame LRTK pirmininko 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. planuojamų atlikti ūkio subjektų veiklos patikrinimų plano patvirtinimo“.

1 lentelė. Planinių ūkio subjektų veiklos patikrinimų rezultatai:

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatą, pagal kurią vienas svarbiausių ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos rezultatyvumo ir efektyvumo vertinimo kriterijų yra ūkio subjektų konsultavimo veikla, ir siekdama bendradarbiauti su radijo ir televizijos programas rengiančiais audiovizualinių paslaugų rinkos atstovais, LRTK 2017 m. suteikė 456 konsultacijas prižiūrimiems subjektams. Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai konsultacijos buvo teikiamos televizijos reklamos ir kitų komercinių audiovizualinių pranešimų transliavimo klausimu. LRTK, siekdama aiškiau reglamentuoti reikalavimus komerciniams audiovizualiniams pranešimams, 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. KS-82 pakeitė ir nauja redakcija išdėstė Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašą.

Neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai ir atskirų radijo ir televizijos programų stebėsena

2017 m. LRTK atliko 179 neplaninius ūkio subjektų veiklos patikrinimus ir atskirų radijo ir televizijos programų stebėseną.

Neplaniniai patikrinimai ir programų stebėsena buvo atlikti LRTK gautų skundų pagrindu arba savo iniciatyva, turint pagrįstų įtarimų apie neteisėtai vykdomą LRTK prižiūrimą veiklą ar programose skleidžiamą neskelbtiną informaciją.

2017 m. LRTK ypatingą dėmesį skyrė Europos kūrinių kvotų įgyvendinimo Lietuvoje tyrimui. LRTK atliko tyrimus siekdama nustatyti, ar Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai ir televizijos programų transliuotojai laikosi VIĮ reikalavimų dėl Europos kūrinių kvotų. Kaip žinia, VIĮ 38 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, o 404 straipsnio 2 dalyje – Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai.

LRTK atliko televizijos programų „LRT TELEVIZIJA“, „LRT KULTŪRA“, „LRT LITUANICA“, „LNK“, „BTV“, „TV1“, „Info TV“, „TV3“, „TV6“, „TV8“ ir „Lietuvos rytas.tv“ viešai skelbiamų televizijos programų tvarkaraščių tyrimą, kurio metu vertino, kokią konkrečios televizijos programos laiko dalį (procentais) šių televizijos programų transliuotojai skiria audiovizualinei produkcijai pagal jos turinio kilmės šalį, išskiriant ne tik Europos kūrinius, bet ir Rusijos Federacijos bei nacionalinę produkciją (žr. 2 ir 3 lenteles).

2 lentelė. Televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų programoms, dalis per savaitę (2017-03-06 – 2017-03-12) procentais:

3 lentelė. Televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų programoms, dalis per dieną (2017-03-06) procentais:

Kaip galima pastebėti iš tyrimo rezultatų, ne visi televizijos programų transliuotojai laikėsi VIĮ reikalavimų, tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytos atsakomybės už Europos kūrinių kvotų transliuojamose televizijos programose nesilaikymą nėra teisinio pagrindo, nes VIĮ 38 straipsnio 8 dalyje nustatyto reikalavimo dėl Europos kūrinių vykdymas yra apibrėžtas sąlyga „kai tai įmanoma“.

Užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo pateikti Europos Komisijai duomenis apie Europos kūrinių procentą savo teikiamose programose kas dvejus metus.  Patikrinimo dėl Europos kūrinių kvotų metu LRTK nustatė, kad dauguma užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų laikosi imperatyvaus VIĮ 404 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo dėl Europos kūrinių kvotų (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų talpinamų kūrinių laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų programoms, dalis paslaugų teikėjo kataloge procentais:

Pažymėtina, kad LRTK Europos kūrinių kvotų reikalavimų laikymąsi patikrina kiekvieno planinio ūkio subjekto patikrinimo metu. Apibendrinant verta paminėti, kad bendras Europos kūrinių kiekis užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų kataloge auga ir viršija VIĮ numatytas minimalias 50 proc. kvotas.  

LRTK, atlikdama planinius patikrinimus, 2017 m. IV ketvirtyje pradėjo taikyti ūkio subjektų veiklos planinių patikrinimų kontrolinius klausimynus, suteikia tikrinamiems ūkio subjektams daugiau aiškumo ir apibrėžtumo.  

5 lentelė. Neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų ir programų stebėsenos rezultatai:

Neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Lietuvos Respublikoje retransliuojamoms rusiškoms televizijos programoms dėl neskelbtinos informacijos skleidimo. Vidutinė tokio neplaninio patikrinimo trukmė paprastai trunka 20 dienų.

Apibendrinus LRTK 2017 m. atliktų ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų rezultatus, nustatytas 161 pažeidimas. Dažniausiai nustatyti pažeidimai, sudarantys 30 procentų visų nustatytų pažeidimų, yra dėl ūkio subjektų ataskaitų apie finansinius rezultatus teikimo terminų nesilaikymo. Pažymėtina, kad net 37 procentų pažeidimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 369 straipsniu ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų LRTK 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. KS-32, 42 punktu, buvo pripažinti mažareikšmiais. Papildomai pažymėtina, kad net 31 ūkio subjektas 2017 m. po planinių ir neplaninių patikrinimų kreipėsi į LRTK dėl licencijos sąlygų pakeitimo.

2017 m. LRTK surašė 22 nutarimus dėl administracinio teisės pažeidimo (buvo skirti įspėjimai), kai protokolas nesurašomas, ir priėmė du nutarimus administracinėje byloje, t. y. skyrė baudas – VšĮ „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija.

2017 m. nagrinėti skundai

2017 m. iš visų LRTK gautų skundų 58 buvo susiję su radijo ir televizijos programų transliuojamu turiniu, kuriuose daugiausiai buvo skundžiamasi dėl netinkamo programų, ypač vaidybinių filmų, serialų ir atskirų programų indeksavimo ir transliacijos laiko, draudžiamos ar ribojamos neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos. Taip pat sulaukta skundų dėl informacijos, susijusios su tiesioginiu ar netiesioginiu nepilnamečių asmenų duomenų paskelbimu, ypač kai šie duomenys būdavo pateikiami neigiamų socialinių reiškinių kontekste (žr. 1 paveikslėlį).

1 paveikslėlis. 2017 m. gauti skundai:

Dauguma skundų buvo pateikti užpildžius specialią elektroninę skundų formą LRTK internetinėje svetainėje. Kiekvienas gautas skundas buvo analizuojamas, įvertintas jo pagrįstumas, atliktas tyrimas. Baigus tyrimą suinteresuotas asmuo buvo informuojamas apie LRTK priimtą sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo ar skundo nepagrįstumo.

Lietuvos informacinės erdvės apsaugos stiprinimo rezultatai

LRTK nuolat stebi Lietuvos Respublikoje rusų kalba retransliuojamose televizijos programose skleidžiamą informaciją. 2017 m. susiklostę įtempti santykiai tarp Rusijos ir Vakarų Europos bei JAV nulėmė itin agresyvią Rusijos elgseną ir Baltijos šalių atžvilgiu. Tarptautiniu lygmeniu aiškiai deklaruojama Lietuvos pozicija dėl karo Ukrainoje, energetiniai ir ekonominiai Lietuvos pasiekimai, kartu su NATO sąjungininkais vykdomi kariniai mokymai nulėmė, kad Lietuva išliko Rusijos informacinio karo taikiniu. Pagrindiniai 2017 m. Rusijos vykdytos informacinės politikos tikslai – skleisti dezinformaciją apie Lietuvos vykdomą užsienio ir vidaus politiką, diskredituoti Lietuvos narystę ES ir NATO, kurti Lietuvos kaip nebrandžios demokratijos šalies įvaizdį, menkinti Lietuvos energetikos politikos pasiekimus. Rusijos vidaus auditorijai skirtose masinėse visuomenės informavimo priemonėse siekiama eskaluoti tariamas tautinių mažumų ir tėvynainių problemas Lietuvoje, propaguoti Kremliui palankios naujausių laikų istorijos versiją, akcentuoti tariamus žmogaus teisių pažeidimus. Politinių įvykių Ukrainoje kontekste aktualizuotas rusakalbių padėties Lietuvoje klausimas, siekta kurti įvaizdį, kad tėvynainiams reikalinga Maskvos pagalba siekiant juos apginti nuo tariamai vis radikalėjančios ir įtampą tarp Vakarų ir Rusijos kurstančios Lietuvos valdžios. Lietuvoje vykdomos Rusijos informacinės ideologinės politikos pagrindinis taikinys pirmiausia yra rusakalbiai ir kitų tautinių bendruomenių atstovai, kurie skatinami nepasitikėti Lietuvos valstybe ir jos institucijomis.  Atkreiptinas dėmesys, kad Rusija informaciniame kare siekia paveikti ne tik savo piliečius ir „artimajame užsienyje“ gyvenančius tėvynainius, bet aktyviai siekia indoktrinuoti Vakarų visuomenę, gerinti šalies įvaizdį užsienyje, siūlydama šių šalių piliečiams alternatyvų informacijos vertinimą.

2017 m. balandžio 5 d. sprendime Nr. KS-41 LRTK nustatė karo ir nesantaikos kurstymo atvejį Lietuvoje retransliuojamos Rusijos televizijos programos „TVCI“ laidoje „Įvykių centre su Ana Prochorova “ (transliuota 2017 m. sausio 27 d.). Šiuo sprendimu LRTK įpareigojo Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančius retransliuotojus, taip pat kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, platinančius televizijos programą „TVCI“, 1 mėnesiui sustabdyti televizijos programos „TVCI“ retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. KS-83 LRTK pakartotinai nustatė karo ir neapykantos bei nesantaikos kurstymo atvejį televizijos programos „TVCI“ laidoje „Teisė žinoti“ (transliuota 2017 m. birželio 10 d.). Šiuo sprendimu LRTK įpareigojo Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančius retransliuotojus, taip pat kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, platinančius televizijos programą „TVCI“, 6 mėnesiams sustabdyti televizijos programos „TVCI“ retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atliekant Rusijos retransliuotų programų vertinimą, 2017 m. nustatyti keli pagrindiniai Rusijos skleidžiami propagandiniai naratyvai:

• Baltijos valstybės Rusijos propagandoje vaizduojamos kaip tokios šalys, kuriose yra sistemingai pažeidinėjami rusakalbių interesai, o dauguma gyventojų pasižymi rusofobinėmis pažiūromis. Taip pat bandoma suvienyti Lietuvos rusų ir lenkų jėgas kaip esą vieną bendrą tautinę grupę, kuri sovietmečiu įgijo išsilavinimą rusų kalba, o dabar kenčia nuo Lietuvos nacionalinės valdžios. Praktiškai taip bandoma įteigti Rusijos vidaus ir užsienio auditorijoms, kad Lietuvos lenkų problema yra ne pačios Lietuvos vidaus reikalas ir net ne Lietuvos bei Lenkijos santykių problema, tačiau Rusijos rūpestis.
• Siekis sukurti Lietuvos kaip neofašistinės valstybės mitą. Šiam tikslui pasiekti – vykdomos partizanų, tremtinių diskreditavimo kampanijos žiniasklaidoje, Sausio 13-osios įvykių kvestionavimas, siekiant įteikti, kad tada „savi šaudė į savus“, tvyrojo etninė įtampa ir pan.
• Lietuva yra vaizduojama kaip dėl socialinės atskirties ir emigracijos žlunganti valstybė. Nors abu šie reiškiniai neabejotinai yra problemiški, Rusijos propaganda juos išpučia ir iškreipia.Dar vienas Rusijos propagandos dėmuo pabrėžia gilėjančią takoskyrą tarp liberalios ir konservatyvios pasaulėžiūros. Kadangi didesnė dalis Lietuvos visuomenės, o ypač tautinės mažumos, yra konservatyvesnių pažiūrų, Rusija propaganda bando parodyti Maskvą kaip tikrąją konservatyvių ir krikščioniškų pažiūrų gynėją, tam tikrą bastioną, kurį puola liberalūs ir todėl „supuvę“ Vakarai.
• Lietuvai įstojus į NATO ir ES, Maskvoje aktualizuotas Lietuvos kaip savarankiškos užsienio politikos neturinčios valstybės naratyvas. Čia siekiama parodyti, kad, viena vertus, Lietuva savo tariamai agresyvia retorika kursto karines nuotaikas su Rusija, tačiau, antra vertus, jos sąjungininkai Vašingtone ir Briuselyje nėra patikimi ir Lietuvos, iškilus pavojui, negintų: „Rusijos žiniasklaida Lietuvą vaizduoja kaip „į kompromisus“ nelinkusią, vengiančią sėsti prie derybų stalo, bet kartu aktyviai didinančią savo karinį potencialą valstybę.“